Loginė funkcija IF
Pamokos uždavinys:
Naudodamiesi pateikta medžiaga, susipažinsite su skaičiuoklės loginės funkcijos IF struktūra, atlikdami pratimus, įvardinsit problemas ir ieškosit atsakymų, klausdami draugų ar mokytojo, taip pamokoje padarydami nemažiau 5 pratimus iš 7 pateiktų
Žinios ir supratimas:
6.3.2. Nusakyti loginės funkcijos if struktūrą.
Teorija:
Naudodamiesi pateikta medžiaga, susipažinsite su skaičiuoklės loginės funkcijos IF struktūra, atlikdami pratimus, įvardinsit problemas ir ieškosit atsakymų, klausdami draugų ar mokytojo, taip pamokoje padarydami nemažiau 5 pratimus iš 7 pateiktų
Žinios ir supratimas:
6.3.2. Nusakyti loginės funkcijos if struktūrą.
Teorija:
Funkcijų vartojimas formulėje
Funkcijos – tai iš anksto sudarytos formulės, kurios atlieka skaičiavimus tam tikra nustatyta tvarka, naudodamos specifines vertes, vadinamas argumentais. Argumentai gali būti skaičiai, tekstas, loginės vertės (True, False), duomenų masyvai, langelių adresai, konstantos, kitos funkcijos. Priskirtas argumentas turi sukurti teisingą vertę funkcijai.
Funkcijos užrašymo tvarka vadinama funkcijos sintakse. Visoms funkcijoms būdinga ta pati sintaksė: pirmiausia rašomas funkcijos vardas, toliau skliaustuose griežtai nustatyta tvarka pateikiami kabliataškiais vienas nuo kito atskirti argumentai. Jei funkcija yra formulės pradžia, tai pastarajai reikia lygybės. Pavyzdžiui, =SUM(A1;B2:B4;5)*2. Tarp lygybės ženklo ir funkcijos vardo negali būti tarpų.
Funkcijos gali būti naudojamos kaip argumentai kitoms funkcijoms. Pavyzdžiui, =SUM((sin(A5)+cos(B5))/2).
MS Excel turi daugiau kaip 300 funkcijų. Šios funkcijos sąlyginai suskirstytos į kelias grupes. Dažniausiai naudojamų funkcijų grupės:
Funkcijos – tai iš anksto sudarytos formulės, kurios atlieka skaičiavimus tam tikra nustatyta tvarka, naudodamos specifines vertes, vadinamas argumentais. Argumentai gali būti skaičiai, tekstas, loginės vertės (True, False), duomenų masyvai, langelių adresai, konstantos, kitos funkcijos. Priskirtas argumentas turi sukurti teisingą vertę funkcijai.
Funkcijos užrašymo tvarka vadinama funkcijos sintakse. Visoms funkcijoms būdinga ta pati sintaksė: pirmiausia rašomas funkcijos vardas, toliau skliaustuose griežtai nustatyta tvarka pateikiami kabliataškiais vienas nuo kito atskirti argumentai. Jei funkcija yra formulės pradžia, tai pastarajai reikia lygybės. Pavyzdžiui, =SUM(A1;B2:B4;5)*2. Tarp lygybės ženklo ir funkcijos vardo negali būti tarpų.
Funkcijos gali būti naudojamos kaip argumentai kitoms funkcijoms. Pavyzdžiui, =SUM((sin(A5)+cos(B5))/2).
MS Excel turi daugiau kaip 300 funkcijų. Šios funkcijos sąlyginai suskirstytos į kelias grupes. Dažniausiai naudojamų funkcijų grupės:
- matematinės ir trigonometrinės funkcijos (Math&Trig);
- matematinės statistikos funkcijos (Statistical);
- loginės funkcijos (Logical);
- teksto apdorojimo funkcijos (Text).
Skaičiuoklės pagalba galima atlikti įvairius matematinius veiksmus: sudėti, atimti, dauginti, dalyti, kelti laipsniu, traukti iš šaknies ir t.t. Tačiau kartais, atliekant sudėtingus veiksmus su duomenimis praverčia sąlyginė funkcija (IF). Ji leidžia atlikti vieną iš dviejų veiksmų atsižvelgiant į tai, ar nurodyta sąlyga tenkinama, ar netenkinama. Bendruoju atveju funkcija IF rašoma taip: =IF(sąlyga;sąlyga tenkinama;sąlyga netenkinama)
Kad geriau suprastumėte ką funkciją IF atlieka, išbandykite šį pavyzdį: tarkime, jog mums reikia apskaičiuoti skaičiaus a kvadratinę šaknį. Atrodytų nieko sudėtingo čia nėra, tereikia pažymėtą langelį pakelti 1/2 laipsniu (A1^(1/2)) ir viskas, tačiau nurodytame langelyje gali būti neigiamas skaičius. Kaip žinote iš matematikos: kvadratinės šaknies iš neigiamo skaičiaus ištraukti negalima. Tokiu atveju atliekant šią užduotį pravers funkcija IF. Tik turėsime sąlygoje nurodyti, jei langelyje yra neigiamas skaičius arba nulis, tuomet skaičiuoklė įrašytu "Prasmės nėra", priešingu atveju apskaičiuos skaičiaus a kvadratinę šaknį.
Taigi langelyje (narvelyje) B1 įrašome;
=IF(
po skliaustelių įrašome sąlygą ir dedamas kabliataškis
A1<=0;
po sąlygos rašoma, ir dedamas kabliataškis
"Prasmės nėra";
po kabliataškio rašoma, formulė tenkinanti sąlyga ir užsidaro skliaustai
A1^(1/2))
Visas teisingas įrašas turi atrodyti taip: =IF(A1<=0;"Prasmės nėra";A1^(1/2)).
Galimas kitas variantas, jei sąlygoje nurodot, jog langelyje yra teigiamas skaičius ir didesnis už nulį, tuomet skaičiuoklė apskaičiuotų skaičiaus a kvadratinę šaknį, priešingu atveju įrašytu "Prasmės nėra". Tai reikėtu į langelį B1 įrašyti: =IF(A1>0;A1^(1/2);"Prasmės nėra")
Sąlygą nusakantis loginis reiškinys sudaromas iš langelių adresų, kintamųjų vardų ar skaičių ir santykio operacijų: =, <, <=, >, >=. <>. Antrojo ir trečiojo funkcijos argumento reikšmėmis gali būti langelių adresai, kintamųjų vardai, skaičiai arba net kitos formulės.
Kad geriau suprastumėte ką funkciją IF atlieka, išbandykite šį pavyzdį: tarkime, jog mums reikia apskaičiuoti skaičiaus a kvadratinę šaknį. Atrodytų nieko sudėtingo čia nėra, tereikia pažymėtą langelį pakelti 1/2 laipsniu (A1^(1/2)) ir viskas, tačiau nurodytame langelyje gali būti neigiamas skaičius. Kaip žinote iš matematikos: kvadratinės šaknies iš neigiamo skaičiaus ištraukti negalima. Tokiu atveju atliekant šią užduotį pravers funkcija IF. Tik turėsime sąlygoje nurodyti, jei langelyje yra neigiamas skaičius arba nulis, tuomet skaičiuoklė įrašytu "Prasmės nėra", priešingu atveju apskaičiuos skaičiaus a kvadratinę šaknį.
Taigi langelyje (narvelyje) B1 įrašome;
=IF(
po skliaustelių įrašome sąlygą ir dedamas kabliataškis
A1<=0;
po sąlygos rašoma, ir dedamas kabliataškis
"Prasmės nėra";
po kabliataškio rašoma, formulė tenkinanti sąlyga ir užsidaro skliaustai
A1^(1/2))
Visas teisingas įrašas turi atrodyti taip: =IF(A1<=0;"Prasmės nėra";A1^(1/2)).
Galimas kitas variantas, jei sąlygoje nurodot, jog langelyje yra teigiamas skaičius ir didesnis už nulį, tuomet skaičiuoklė apskaičiuotų skaičiaus a kvadratinę šaknį, priešingu atveju įrašytu "Prasmės nėra". Tai reikėtu į langelį B1 įrašyti: =IF(A1>0;A1^(1/2);"Prasmės nėra")
Sąlygą nusakantis loginis reiškinys sudaromas iš langelių adresų, kintamųjų vardų ar skaičių ir santykio operacijų: =, <, <=, >, >=. <>. Antrojo ir trečiojo funkcijos argumento reikšmėmis gali būti langelių adresai, kintamųjų vardai, skaičiai arba net kitos formulės.